Trumpai: alergija maistui – tai imuninės sistemos reakcija, kuri gali būti pavojinga, o maisto netoleravimas dažniausiai sukelia tik virškinimo sutrikimus. Diagnozę nustato gydytojas.
Pastaruosius kelis dešimtmečius didėja alergijos maistui paplitimas. Daugėja maisto alergijos atvejų vaikams, ypač tų, kurie sukelia itin ūmius simptomus. Tai tampa svarbia problema tėvams, kurie įvairiais būdais bando praturtinti vaikelio mytybą. Tačiau svarbu suprasti, kad alergija ir maisto netoleravimas skiriasi. Šis straipsnis padės tėvams atskirti kuo alergija maistui skiriasi nuo maisto netoleravimo.
Alergija maistui ir kaip pasireiškia
Alergija maistui – tai padidėjęs imuninis organizmo atsakas į tam tikrą maisto produktą ar maisto priedą (pvz., baltymą). Yra greitojo ir lėtojo tipo reakcijos. Greitojo tipo imuninės reakcijos dažniausiai atsiranda per 2 valandas po kontakto su maisto alergenu. Lėtojo tipo reakcijų sukeltų klinikinių simptomų gali atsirasti po 24–72 valandų ar net vėliau. Alergija gali pasireikšti jau pirmą kartą paragavus produkto, todėl naujus, ypač alergizuojančius, produktus siūlykite po vieną ir stebėkite reakciją.
Maisto netoleravimas. Esminiai skirtumai nuo alergijos
Maisto netoleravimas (arba padidėjęs jautrumas maistui) – tai neimuninės kilmės reakcijos į maistą. Jos taip pat yra įvairios: gali būti fermentinės (dėl įgimto ar įgyto kai kurių fermentų, pvz., laktazės, trūkumo), farmakologinės (dėl endogeninio ir egzogeninio histamino bei kitų biogeninių aminų poveikio) ir nežinomos kilmės (maisto priedų sukeltos reakcijos, kurių daugumos mechanizmai kol kas neaiškūs).
Paprastai sakant, alergijos maistui atveju sureaguoja žmogaus imuninė sistema, o maisto netoleravimo atveju, paprastai sutrinka tik virškinimo sistemos veikla.
Maisto netoleravimą vaikui gali sukelti maisto produktai, kurie turi savyje daug: 1) histamino (švieži produktai – pomidorai, špinatai, vėžiagyviai, lašišos, apelsinai; apdoroti maisto produktai – fermentiniai sūriai, kiauliena, konservuoti tunai, dešrelės); 2) tiramino ir feniletilamino (šokoladas, konservuota žuvis, fermentinis sūris); 3) histaminą atpalaiduojančių produktų (braškės, kiaušinio baltymas, kiauliena, cinamonas, šokoladas, ananasai, papajos, ankštinės daržovės).
Atkreiptinas dėmesys, kad daugelis žmonių šį netoleravimą maistui maišo su alegrija (angl. false food allergy), tačiau taip manyti – klaidinga.
Neigiamų reakcijų paplitimas vaikams ir jų simptomai
Nors šiuo klausimu Lietuvoje nėra daug informacijos, tačiau pabandysime paanalizuoti visos Europos patirtį. Daugelis mokslinių tyrimų parodė, kad alergija dažniau diagnozuojama kūdikiams ir mažiems vaikams, kuri reiškiasi sunkiu atopiniu dermatitu, enterokolitu, lėtu kūno masės augimu. Gali pasireikšti net ir žindomiems kūdikiams, kuriuos įjautrina į motinos pieną patekę maisto alergenai.
Vokietijoje atliktame tyrime nustatyta, kad alergijos maistui paplitimas priklauso nuo vaiko amžiaus. Maži vaikai dažniau alergiški karvės pieno, kiaušinių, sojų baltymams, kviečiams, o mokyklinio amžiaus vaikai – žuvies baltymams, žemės ir medžių riešutams, vaisiams, daržovėms.
Neretai vaikams nuo tokio maisto kyla odos alergija, kuri gali pasireikšti tokiomis ligomis kaip: ūminė dilgėlinė ir angioedema; ūminė kontaktinė dilgėlinė; lėtinė dilgėlinė ir angioedema; kiti odos pokyčiai (paraudimas, makulopapulinis bėrimas); atopinis dermatitas; maisto sukeltas kontaktinis dermatitas; pūslelinis dermatitas.
Taip pat vaikams nuo tokio maisto gali kilti virškinimo organų alergija, kuri gali pasireikšti tokiais simptomais kaip: atpylimas ir (arba) vėmimas; viduriavimas; pilvo skausmai ar diegliai; meteorizmas (pilvo pūtimas); obstipacija (vidurių užkietėjimas); pakitusi išmatų konsistencija, priemaišos (gleivės, kraujas) išmatose.
Taip pat vaikams nuo tokio maisto gali kilti kvėpavimo organų alergija, kuri gali iššaukti tokius simptomus kaip: rinorėją; čiaudulį (daugkartinį); kosulį; stridorą; švokštimą; balso užkimimą; dusulį.
Dėmesio! Svarbu! Alergijos maistui diagnostika yra sudėtinga. Visus alerginius mėginius gali vertinti tik specialistas – gydytojas alergologas. Jei auginate alergišką maistui vaiką, įdėmiai skaitykite maisto pakuotės informaciją. Ką daryti ūmios alerginės reakcijos atveju – veiksmų planą turite aptarti su vaiko gydytoju.
Vaikų alergijos maistui gydymas
Visiškai saugaus ir efektyvaus maisto alergijos gydymo nėra. Griežtas maisto alergenų vengimas šiuo metu yra saugiausia alergijos maistui gydymo strategija.
Pvz., jei alergiškas maistui kūdikis yra maitinamas tik motinos pienu, alergenas šalinamas iš žindyvės valgiaraščio. Jei žindomam kūdikiui diagnozuota alergija karvės pienui, gydytojas gali rekomenduoti mamai laikytis dietos be pieno produktų.
Alergiškam kūdikiui nuo 4–6 mėnesių pradedama duoti papildomo maisto, t.y. jis primaitinamas, tolydžiai bandant po vieną produktą kas savaitę. Kai nustatomas alergenas, iš valgiaraščio pašalinami dažniausiai alergizuojantys, taip pat daug histamino, kitų biogeninių aminų ir maisto priedų, sukeliančių pseudoalergines reakcijas, turintys produktai.
Ekspertai rekomenduoja kūdikį maitinti motinos pienu (ir tik juo) bent iki 4 mėn. amžiaus, o primaitinti pradėti nuo 6 mėn. amžiaus. Alergizuojančių produktų (kiaušinio, žuvies, žemės riešutų) įvedimo atidėlioti nereikia – plačiau skaitykite Kiaušinis, riešutai, žuvis: kada kūdikiui duoti alergizuojančių produktų?
Gera žinia, kad nemažai vaikų alergijas maistui „išauga“ iki mokyklinio amžiaus, ir tik keletas alergijos rūšių – paprastai riešutams, jūros gėrybėms ir žuviai – gali išlikti visam gyvenimui.
Kaip padeda programėlė?
Programėlė „Laimingas pilvukas“ pagal mažylio amžių primins, ką ir kada galima duoti, kaip paruošti ir kiek siūlyti. Informacija programėlėje paruošta kartu su gydytoja.
Taip pat skaitykite: Kiaušinis, riešutai, žuvis: kada kūdikiui duoti alergizuojančių produktų?, Nuo kada galima duoti kiaušinį kūdikiui?.
Šaltiniai
Straipsnis parengtas remiantis šiomis tarptautinėmis rekomendacijomis ir moksliniais šaltiniais:
- EAACI guideline: preventing the development of food allergy in infants and young children (2020 update) – Halken S. ir kt., Pediatr Allergy Immunol. 2021;32(5):843–858.
- Diagnostic approach and management of cow's-milk protein allergy in infants and children: ESPGHAN GI Committee practical guidelines – Koletzko S. ir kt., J Pediatr Gastroenterol Nutr. 2012;55(2):221–229.
- Food allergy – NHS.
- Lactose intolerance – NHS.
